Apie mane

Gyvenimas man tarsi šokis. Šokis sau, su savimi ir apie save. Muzika greitėja, lėtėja, kartais visai nutyla. Šokyje (gyvenime) svarbiausia yra pajusti save ir savo kūną. Nes kai muzika nutyla – liekame tik mes su pačiais savimi. Su savimi turi būti gera, jauku ir komfortiška. Gyvenime visada stengiuosi rasti harmoniją ir komfortą, t.y. balansą tarp jausmų ir minčių. Nes tik veikdami harmoningai galime atsipalaiduoti ir mėgautis tuo, kas mes esame, ir tuo, ką mes veikiame. Viena mėgstamiausių mano frazių yra iš studijų laikais skaitytos knygos: “No one can be an expert at anything unless they really enjoy it – it’s too hard and too much work otherwise..”.

Psichologija man yra ta mokslo sritis, kur susijungia žmogaus dualumas - mąstymas ir jausmai. Tam, kad būtų harmonija abu šie dėmenys turi veikti kartu – kaip šokio partneriai. Partneriai tik judėdami sinchroniškai ir derėdami tarpusavyje gali sukurti šokio (gyvenimo) harmoniją ir pilnatvę. Tai tarsi dviejų dėmenų šokis kartu bandant rasti pusiausvyrą ir harmonijos tašką – kuomet viena papildo kitą ir abu sąveikauja kartu kaip vientisas mechanizmas ir nedaloma dalių visuma.

Baigiau Psichologijos bakalauro (2008 m., VU), Psichologijos ir kriminologijos magistro (2010 m., VU) studijas. Nuo 2020 m. studijuoju podiplominėse Psichoterapeuto kvalifikaciją suteikiančiose Kognityvinės ir elgesio terapijos studijose (LSMU).

Dar studijuojant bakalauro studijose domėjausi žmogaus elgesio priežastimis ir jų atribucijomis, t.y. kam ir kodėl priskiriame vienokio ar kitokio elgesio priežastis, kas lemia, kad elgiamės vienaip arba kitaip, ir kaip tai paaiškiname. Domėjausi mąstymo modeliais ir elgesio motyvais: Kas lemia, kad tokioje pačioje situacijoje skirtingi žmonės elgiasi nevienodai? Kaip galima įtakoti žmonių elgesį.. Podiplominės Kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) studijos – natūralus žinių gilinimo tęsinys. Kognityvinė ir elgesio psichoterapija leidžia ne tik suprasti elgesio priežastis, bet ir laiku pastebėti, stabtelti ir sąmoningai keisti mūsų netenkinantį elgesį ir jo priežastis. Tikiu, gyvenime vienas pagrindinių dėsnių yra priežasties – pasekmės dėsnis. Kognityvinė ir elgesio terapija suteikia mums galimybę atrasti priežastis, kad būtų galima pakeisti pasekmes.

Mano požiūriu nėra vieno terapinio modelio ar vienos terapinės sistemos, kuri tiktų visoms mūsų problemoms spręsti. Dėl šios priežasties darbe niekada nepsiriboju tik KET metodais. Gyvenime ir terapijoje vadovaujuosi holistiniu požiūriu – žmogus tai visuma – viskas mumyse sąveikauja. Išsiderinus vienai daliai – ima byrėti visa sistema. Deja, bet labai dažnai gyvenime mes pastebime ne priežastį, bet pasekmes. Todėl visuomet stengiuosi ieškoti piežasčių, nes tik pašalinę “negalavimų” priežastį, galime būti tikri, kad problema nebepasikartos.

Visada žinojau, kad visi atsakymai yra mūmyse. Tik mes jų klaidingai ieškome išorėje. Tikiu, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra tarsi puzzle dėlionė – mes turime visas detales, bet dėl tam tikrų priežasčių nepavyksta sudėti vientiso paveikslo vaizdo. Konsultavimas ir psichoterapija gali suteikti žmogui įrankius, padėsiančius sujungti išsibarsčiusias gyvenimo detales į vieną visumą ir išvysti paveikslo grožį. Todėl dirbdama su klientais taikau šiuolaikinius, moksliškai pagrįstus psichoterapinius metodus, kuriuos parenku atsižvelgiant į individualius kliento poreikius, galimybes ir tikslus. Juk kiekvienas žmogus turi savo individualų ir nepakartojamą gyvenimo paveikslą. Koks jis bus, priklauso tik nuo paties žmogaus.